Diabolikas (1968 filmas)

Diabolikas
Pavadinimas	Diabolik
Kilmės šalis	Italija Prancūzija
Režisierius	Mario Bava
Prodiuseris (-iai)	Dino De Laurentiis
Kompozitorius	Ennio Morricone
Vaidina	John Phillip Law Marisa Mell Michel Piccoli Adolfo Celi Terry-Thomas
Metai	1968
Žanras	trileris
Trukmė	105 min.
Kalba	italų
IMDb įrašas

Diabolikas (it. Diabolik) – 1968 m. režisieriaus Mario Bava sukurtas veiksmo filmas pagal Angelos ir Lucianos Giussani komiksus^[1] apie nesugaunamą nusikaltėlį Diaboliką.

Komiksų ekranizaciją pirmasis sugalvojo prodiuseris Tonino Cervi, kuris 1965 m. sudarė tarptautinę koprodukcijos sutartį ir pasamdė Seth Holt režisuoti filmą, kuriame turėjo vaidinti Jean Sorel, Elsa Martinelli ir Gilbert Roland. Pamatęs Holto filmuotą medžiagą prodiuseris Dino De Laurentiis buvo taip ja nusivylęs, kad nusprendė perimti filmo gamybos kontrolę ir pradėti projektą iš naujo su nauju scenarijumi, o režisieriumi jis paskyrė Mario Bava. De Laurentiis filmą prodiusavo kartu su kita komiksų knygos adaptacija „Barbarella“, abu projektus finansiškai rėmė „Paramount Pictures“, jie dalijosi keliais aktoriais ir komandos nariais. Iš pradžių Diaboliko mylimosios Evos vaidmuo buvo numatytas aktorei Catherine Deneuve, tačiau dėl jos nesuderinamumo su Law ir nesutarimų su Bava vaidmuo buvo perkurtas su Marisa Mell. Dirbdamas su didesniu finansiniu ir kūrybiniu spaudimu, nei jam buvo įprasta, Bava sukūrė filmą neišnaudodamas jam skirto biudžeto, jis panaudojo daugelį nebrangių vaizdo efektų technikų, kurias buvo naudojęs ankstesniuose savo filmuose.

Tai buvo vienintelis filmas, kurį Bava režisavo didžiajai Holivudo studijai.

Juosta kino teatruose pasirodė prasčiau negu tikėjosi De Laurentiis, ji taip pat sulaukė neigiamų recenzijų „The New York Times“ bei „Variety“. Gerokai vėliau, iš naujo įvertinus visą režisieriaus Bavos filmografiją, filmo vertinimas buvo gerokai palankesnis: pagyrimų sulaukė filmo vaizdai, Law ir Melo pasirodymai bei Ennio Morricone sukurta muzika. Tyrinėdami filmą kritikai ir istorikai daugiausia dėmesio skyrė Bavos mizanscenoms, kuriomis jis atkartojo komiksų vaizdus ir stilizaciją, taip pat filmo personažų charakterizacijai ir naratyvui, atspindinčiam septintojo dešimtmečio socialinius ir politinius sukrėtimus.

Ilgainiui filmas sulaukė kultinio statuso ir 2008 m. žurnalo „Empire“ buvo įtrauktas į 500 geriausių visų laikų kino filmų sąrašą.

1. ↑ „Diabolik (1967)“. BFI. Suarchyvuotas originalas 2016-08-11. Nuoroda tikrinta 3 November 2020.